Anekdotai apie Petriuką

Ankstus šeštadienio rytas. Petras, neseniai grįžęs iš po penktadienio, bando užmigt, troškulys kankina, o čia tėvas įgriūna į kambarį ir sako:
- Kelkis, eisim žolės šienaut.
- Nieko nebus, - sako Petras, - nešienausiu, miego noriu.
Tėvas pagaliu per kuprą:
- Kelkis, parazite, ir viskas.
Nu, atsikėlė Petras, nueina su tėvu į pievą. Dar nei nepradėjęs šienaut, sako tėvui:
- Žinai, diena bus karšta - einu namo, atnešiu atsigert.
Na, tėvas pagalvojęs sako:
- Eik.
Parėjo Petras namo ir sako motinai:
- Tėvas prašė valgyt padaryt, labai išalko.
Nu, motinai tėvas liepė, reiškia reikia. O Petras, atėjęs į lauką, tėvui sako:
- Einam namo, motina valgyt padarė.
Nu, tėvui liepė motina, reikia eit. Grįžo abu namo, o sūnus ir sako:
- Tėvai kaip gerai būtų prie koldūnų buteliukas koks... Gal tada ir darbas geriau eisis.
Nu, tėvas ir sako:
- Eik pas kaimyną, paimsi skolon vieną puslitrį.
Nulėkęs pas kaimyną sūnus anam ir sako:
- Duok du butelius, kitaip pasakysiu, kad su mano motina miegi. Tai ateis tėvas papjaus.
Kaimynas išsigando ir davė du butelius. Sūnus grįžo namo ir sako tėvui:
- Eik, kaimynas prašė, kad kiaulę papjautum.
Nu, kaimynas prašė, reikia padėt žmogui. Už peilio ir eina per pievą, o kaimynas, pamatęs pagalvojo: "Pardavė vaikis.Šakės..." Ir per kitas duris iš namų miškan. Atėjo tėvas pas kaimyną, ant kiemo nieko nėra. Žiūri - kiaulė po kiemą laksto. Nu tai tas tik šmaukšt ir po kiaulės. Eina namo su
kruvinu peiliu, o sūnus ir sako mamai:
- Pasakiau tėvui, kad su kaimynu miegi, tai jis nuėjo jo papjauti. O, žiūrėk, pareina su kruvinu peiliu.
Motina išsigando ir irgi pro duris ir miškan. Grįžo tėvas ir klausia Petro:
- Tai kur motina?
Tas ilgai negalvojęs:
- Su kaimynu į mišką pabėgo, kol tu kiaulę jam pjovei.
Pasiuto tėvas už to pačio peilio ir į mišką. Sėdi Petras, koldūną įsimeta burnon, 50 g išgeria ir sako:
- Sakiau, kad žolės nepjausiu, reiškia nepjausiu

Klasės ekskursija po statybvietę. Staiga įvyksta nelaimingas atsitikimas: iš didelio aukščio nukrinta ir susižaloja statybininkas. Grįžus į mokyklą mokytoja analizuoja įvykį:
- Vaikučiai, kas pasakys kodėl įvyko nelaimė?
Onytė:
- Darbininkas nesilaikė saugumo taisyklių todėl ir nukrito.
- Šaunuolė Onytė – dešimtukas. Na, o tu, Petriuk, ką manai?
- Jį nubaudė Dievas už tai, kad keikėsi!
- ???
- Jis sakė: "Bl**t, n**ui, mažas, nejudink kopėčių!!!!"

Ateina Petriukas į mokyklą. Mokytoja jo klausia, koks skaičius eina po 8.
- Devyni.
- Šaunuolis. Kas tave išmokė pažinti skaičius? - vėl klausia mokytoja.
- Tėtis.
- Puiku. Na, o koks skaičius eina po 10?
- Valetas, - atsako Petriukas.

Mažasis Petriukas su nepasitikėjimu apžiūrinėja naują žaislinį laivelį. Pasžiūri į mamą ir sako:
- Ko gero, tu nori mane įvilioti į vonią...

Kalbasi du draugai.
- Vakar su mergina susipykau.
- Kas atsitiko, juk gerai gyvenot.
- Ta sako: Petrai, davai ka nors blogesnio padarom duše...
- Ir ką?
- Nu tai aš kaip pist jei į akis šampūno.

Pavasaris. Upė. Ant ledo čiužinėja mažas berniukas. Staiga ledas įlūžta ir berniukas ima skęsti. Tai pamatęs, Petriukas drąsiai šoka į vandenį ir ištraukia draugą. Kitą dieną per pamokas mokytoja pasakoja klasei:
- Mūsų Petriukas - tikras didvyris. Jis ištraukė iš eketės skęstantį draugą!
- Kokį dar draugą! - pasipiktina Petriukas, - tiesiog aš tam durniui paskolinau pačiūžas...

Ateina pirmadienį Petriukas į mokykla.Mokytoja klausia:
-kodėl penktadienį nebuvai mokykloje?
-Senelis mirė.
-O kaip mirė
-Na,namie kilo gaisras,mes visi jauni išbėgome į lauka,o nenelis pasiliko namie.
-Tai sudegė?
-Ne,iššoko pro langą.
-Tai užsimušė?
-Ne,gaisrinikas spėjo batutą padėti,tai jis atsprygo,ir vėl namo.
-Tai sudegė?
-Ne,vėl atsprygo ir vėl namo.
-O tai kaip mirė?
-Ai, tėvas nušovė-užkniso jis ten visus.

Mokykloje mokytoja kalbina mokinius:
- Mokiniai, pasakykite kokių epitetų, išsireiškimų.
Ranką pakelia Marytė:
- Didelė kaip milžino pėda.
Mokytoja:
- Šaunuolė, Maryte. Na, Onute, sakyk tu.
Onutė:
- Gražus kaip... žydras dangus!
Mokytoja:
- Labai gerai, Onute. Na, Petriuk?
Petriukas:
- Vagia kaip lenkas.

Grįžta Petriukas namo ir mama jo klausia:
-Petriuk,kodel tu šlapias?
-Mes su Jonuku žaidem ,,Šuo ir krūmas" aš buvau krūmas...

Atbėga rėkdamas Petriukas pas mamą:
-Mama, mama tėtis ruošiasi pro langą šokti.
-Na ir kvailys. Aš jam gi ragus įstačiau, o ne sparnus.