Trumpi anekdotai

Motina turėjo tris dukras, kurios sugalvojo visos ištekėti tą pačią dieną. Na, atšoko vestuves, o vakare dukros su savo jaunikiais užsidarė savo kambariuose – patys suprantate, ko. Motina nutarė pasiklausyti prie durų, kaip gi joms ten einasi. Priėjo prie vyriausios dukters durų, o už jų – šauksmai, aimanos, dejonės. Priėjo prie viduriniosios dukters kambario, o ten kad juokiasi, kad žvengia. Galop priėjo prie trečiosios dukters kambario – visiška tyla.
Ryte, kai visi susirinko daryt pachmielo, motina pasikvietė visas dukras ir klausia vyriausiosios:
-Šiąnakt iš tavo kambario girdėjau riksmus. Gal kas nutiko?
-Ne, mama. Juk tu mane mažą mokei, kad jei skauda, reikia šaukti.
Motina supratingai linkteli ir klausia antrosios dukters:
-Tavo kambaryje aš girdėjau juoką. Gal kas nutiko?
-Ne. Juk kai buvau maža, tu man sakei, kad reikia juoktis, jei kutena.- atsako dukra. Tuomet motina klausia jauniausios dukters:
-O pas tave išvis buvo tylu. Gal kas negerai?
-Viskas gerai. Juk pati mane mokei, kad negalima kalbėti pilna burna.

valgykloje:
atsiseda Joniukas prie to pacio stalo kur sedi jo mokytojas ...mokytojas sako:
- kiaules su pauksciais prie to paci stalo needa.
Joniukas:
- tai pauksciai isskrenda ... ir nueina nuo stalo.
pamoka:
mokytojas galvoja: nu as tau dabar Joniuk atsilyginsiu uz ta ivyky valgykloje ...
- Joniuk ateik prie lentos atsakinet, su pazymiu knygele.
mokytojas isklausineja visu klausimu ,ir jau nebeturi ko klaust , o taip nekyla ranka 10 rasyt.
- Joniuk galiu paklaust ?
- Taip mokytojau .-atsako Joniukas
- Ka pasirinktum jai rastum miske pilna maisa pinigu ir maisa proto?
Joniukas:
-Aisku kad pinigus.
- Kodel ? as tai prota
- ko kam reikia tas ta ir ima ...
mokytojas susinervina ir grazina pazymiu knygele ...
gryzes namo Joniukas ziuri kad ten kur turejo but irasytas pazymis parasyta DEBILAS!!!
Joniukas paskambina mokytojui ir sako:
- Labas vakaras Gerbiamas mokytojau , norejau pasakyti kad jus mano pazymiu knygeleje pasirasete ,bet pazymi tai taip ir pamirsote irasyt...

Kaime keliuku eina laidotuvių procesija, veža velionį į amžinojo poilsio vietą. Pasikinkę arkliuką, senu vežimaičiu. Kelias duobėtas, žmonės liūdi, eina galvas nuleidę. Plumt vežimaitis per akmenį ir išvirto velionis ant kelio. Niekas nepastebėjo.
Už poros valandų važiuoja pagėręs traktoristas, traukia dainas. Tik barkšt per kažką… Vos neapsivertė, išsvirduliavo iš pupsiko, žiūri – kad žmogų pervažiavo… Galvoja, p***c, girtas žmogų pervažiavau, tikrai į kaliūzę pasodins. Ėmė ir įmetė į prūdą.
O čia, brakonieriai , pasijungę akumuliatorių dubasina žuvis elektra. Staiga išnyra kūnas. Brakonieriai galvoja, blyn, narą nukratėm. Ką daryt? Išvilko iš prūdo ir pririšo prie stulpo…
Čia pasienis visai vietoj; eina du pasieniečiai, žiūri – žmogelis prie ruožo stovi. Galvoja siena ruošiasi pereit. Paleido pora serijų, suvarpė visą. Prieina, žiūri – visai padorus pilietis: su juodu kostiumu. Galvoja, gal koks svarbus žmogus. Iškvietė greitąją…
Po 4 valandų vykusios operacijos iš palatos išeina chirurgas ir nuramina išsigandusius kareivukus:
- Nesijaudinkit vyrukai, būklė stabili – gyvens…

1937-ieji metai. Josifas Stalinas nuvažiuoja į mokyklą aplankyti mokinių, papasakoti jiems apie komunizmą ir pan. Ateina į vieną klasę ir pradeda kažką pasakoti. Vaikams nuobodu, jie ima knapsėti. Tai matydamas, Stalinas iš monologo pereina į dialogą:
- Sakykit, vaikučiai, gal turite kažkokių klausimų?
Ranką pakelia Petia:
- Taip, turiu tris klausimus.
- Sakyk, - leidžia Stalinas.
- Pirma: Kas nužudė Kirovą? Antra: Kodėl žmonės šalyje taip skursta? Trečia: Kodėl šalyje nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi trėmimai? Stalinas išbąla, jį išpila šaltas prakaitas, bet staiga suskamba skambutis, vaikai pašoka ir išbėga iš klasės. Kitos pamokos pradžioje Stalinas
pratęsia:
- Na, ar dar kas nors turite man klausimų?
Ranką pakelia Maša:
- Taip, turiu penkis klausimus.
- Sakyk, - leidžia Stalinas.
- Pirma: Kas nužudė Kirovą? Antra: Kodėl žmonės šalyje taip skursta? Trečia: Kodėl šalyje nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi trėmimai? Ketvirta: Kodėl skambutis nuskambėjo 20 minučių anksčiau? Penkta: Kur dingo Petia?

Susitinka du naujieji rusai. Pradėjo šnekėtis apie šeimyninį gyvenimą ir apie nusibodusias žmonas. Vienas sako:
- O aš savosios atsikračiau.
- Kaip!?
- Na kaip, nupirkau aš jai "Alfa-Romeo". Ji sėdo, pradėjo važiuoti, greitis per 200 km/h, o čia posūkis. Mašiną - į metalo laužą, o žmoną - į morgą.
- Oho, super, reiks pabandyti ir man. Susitinka po savaitės.
- Na, kaip?
- Nekaip. Nupirkau jai "Alfa-Romeo". Nuėjo ji į garažą, įsėdo, išlėkė, greitis virš 200, posūkyje apsivertė, mašina - kaput, bet pati gyva liko.
- Hmmmmm... - susimastė pirmasis. - Žinai ką, nupirk jai "Ferrari"!
Susitinka dar po savaitės.
- Na, kaip?
- Nekaip. Nupirkau aš tą "Ferrari". Vėl mašiną sudaužė kapitaliai, o pati sveika liko.
- Taaaaip,- dar giliau susimastė konsultantas.- O žinai ką, nupirk tu jai... "Jaguarą"!
Susitinka dar po savaitės.
- Nu va, reikėjo nuo jaguaro ir pradėti!- iškart sako apsidžiaugęs bandytojas.
- Kaip taip? Pavyko!?
- Joo... Nupirkau aš jai tą jaguarą, tai nereikėjo niekur nei važiuoti - dar garaže ją sudraskė..

Keli ilgai nesimatę draugai susitinka, išgeria kavinėje, paskui nutaria pratęsti namie. Tačiau, kai jau prireikia nuspręsti pas ką, visi ima teisintis - pas ką žmona pikta, pas ką - uošvienė. Tik vienas iš vyrukų drąsiai taria:
- Važiuojam pas mane, uošvienė valgyt padarys, žmona stalą paserviruos…
Nuvažiuoja - ir iš tiesų - uošvienė tik šypsosi, valgyt ruošia, žmona stalą greit užtiesia, alaus iš šaldytuvo atneša, užkandėlės… Draugai nustebę:
- Tai kaip čia yra, papasakok?
- Na, suprantat.. Turėjau aš katiną…
- Tu apie žmoną su uošviene papasakok, ne apie katiną.
- Palaukit, viską iš eilės. Taigi turėjau aš katiną. Ir jis kartą pridarė ant kilimo. Aš jam ir pasakiau: “kad daugiau taip nebūtų, tai tau pirmas įspėjimas”.
- Na?
- O po kelių savaičių jis vėl padarė ant kilimo. Aš jam ir sakau: “kad daugiau taip nebūtų, tai tau antras įspėjimas, o trečio įspėjimo nebus”.
- Ir ką?
- Taigi, kai trečią kartą jis pavarė ant kilimo, aš jam nusukau sprandą.
- Tai pala, o koks ryšys su žmona ir uošviene?
- Žmona turi vieną įspėjima, o uošvienė - jau du.

Kartą žydas Moišė iš kaimiečio už 100 litų nusipirko asilą. Kaimietis pažadėjo asilą atvesti kitą dieną. Tačiau kitą dieną kaimietis pasirodė be asilo. Moišė jo paklausė:
- O kur mano asilas?
- Jis padvėsė, - tarė kaimietis.
- Na, tada grąžink man pinigus, - tarė Moišė.
- Aš jų neturiu, jau išleidau, - tarė kaimietis.
- Na, tiek to, ką jau su tavim padarysi, - tarė žydelis, - atvežk man tą padvėsusį asilą ir mes būsime atsiskaitę.
- Bet ką tu su juo, Moiše darysi?
- Aš surengsiu loteriją, kurioje jį pralošiu, - tarė šis.
- Bet kaip? Juk niekas nenorės padvėsusio asilo!
- Nesvarbu, aš jiems nesakysiu, kad jis padvėsęs.
Kaimietis atvežė Moišei asilo dvėselieną. Praėjo mėnuo ir jie vėl susitiko:
- Na, Moiše, kaip tau baigėsi su tuo asilu?
- Puikiai, aš pardaviau kelis šimtus bilietų po du litus ir gavau 872 litus pelno!
- Ir ką, niekas neprotestavo?
- Na, tik vienas vaikinukas. Tas, kuris išlošė asilą. Tai aš jam tiesiog grąžinau pinigus.
Šios pasakėčios moralas: nesvarbu, ką parduodi, marketingas visada yra verslo alfa ir omega.

Sumaste Pėtė nueiti i šokius. Bet žiūri kad neturi batu.
Nueina pas Čiapajava:
- Paskolink batus. - praso Pėtė Čepajavo.
- Neskolinsiu, nes kiek kartu skolinau vis parnesdavai tai nuspardytus, tai nuplyšusius...
- Nu paskolink, ši karta tikrai parnesiu sveikusi...
Paskolina jam batus. grižta i namus. nusivaksuoja batus taip kad net ištiesus koja matosi atvaizdas bato priekije.
Nueina Pėtė i šokius. Pasikabina Maryte pašokti. Šokdamas tik kišt koja Marytei po sijonu bata ir sako:
-Nori atspesiu kokios spalvos tavo triusikai?
Maryte:
-Nu, spek.
-raudoni.
Marite ir išgriuna iš koto... Tada jis pasikabina Onute. Vel sokdamas su ja tik kišt koja po sijonu ir sako:
-Nori atspesiu kokios spalvos tavo triusikai?
Onute:
- Nu spek...
- Zali.
Onute iškrenta iš koto. Tada Pėtė pasikabina Anzelma. Šokdamas jis jei tik kišt bata po sijonu ir pats iškrenta iš koto. Atsikelia po kiek laiko ir sako.
- Pasakyk Andzelmute kokios spalvos tavo triusikai
- Aš be triusiku.
Pėtė:
- Fui, galvojau kad batas suplyšo :D

Vyksta anatomijos pamoka. Mokytoja vaikams:
- Nagi, vaikučiai, pasakykit jūs man, koks organas žmogui naudingiausias?
Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
- Petriuk, nuleisk ranką, žinau, ką tu nori pasakyti. A, va Maryte, prašau.
Marytė:
- Tamsta mokytoja, aš manau, kad pats naudingiausias organas yra širdis.
- Taip, teisingai, Maryte, širdis labai naudingas organas. Už tai aš tau rašau dešimt, sėskis. Prašau, vaikučiai, kas dar žinot kokį naudingą organą?
Vėl Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
- Petriuk, greitai nuleisk ranką, begėdi tu. Va, matau Onutė nori pasakyti, prašau Onute.
Onutė:
- Aš manau, kad svarbiausias organas yra plaučiai.
- Taip, labai gerai Onute, ir tau dešimt, sėskis, kas dar?
Niekas nebekelia rankos, tik Petriukas vienas. Mokytoja:
- Na, gerai, Petriuk, bet žinok, jei pasakysi, tai pats žinai, kas už tai bus.
Petriukas:
- Tamsta mokytoja, aš manyčiau, kad žmogui svarbiausia yra oda.
- Kaip tai oda, kas čia dabar, paaiškink Petriuk.
- Na, matot, mokytoja, jei nebūtų odos, tai kiaušinius reiktų rankoj nešti.

Sėdi universiteto valgykloje dėstytojas. Valgo. Ateina prie jo studentas, atsisėda. Dėstytojas negali patikėti: juk dėstytojų stalas! Sako studentui:
- Žąsys ir kiaulės prie vieno stalo neėda.
- Tada žąsys išskrenda, - ir studentas nueina prie kito stalo.
Dėstytojas susinervina "Na, atkeršysiu tam akiplėšai per sesiją".
Ateina sesija. Studentas ramiai į visus dėstytojo klausimus atsako. Dėstytojas nervinasi - reikia 10 parašyti, bet ranka nekyla.
- Galima paskutinį klausimą? Įsivaizduok - eini mišku ir du maišai padėti. Viename pinigai, kitame - protas. Abu pilni, tokio pat svorio. Kurį renkiesi?
- Pinigus, - nemirktelėjęs atsako studentas.
Dėstytojas triumfuodamas atsako:
- Aš rinkčiausi protą.
- Kam ko reikia, tas tą ir ima, - "suvaro" dėstytoją mokinys.
Dėstytojas raudonas iš pykčio. Nerašo ranka 10 nors tu ką. Įraito - "Debilas".
Studentas gražiai padėkoja, nepažiūri į knygelę ir eina namo. Namie atsiverčia, perskaito ir skambina dėstytojui.
- Labas vakaras! Gerbiamas dėstytojau, jūs knygelėje pasirašėte, bet pažymį įrašyti tai pamiršote...