Trumpi anekdotai

Įsidarbino fabrike čiukčius. Pradirbo kokį mėnesį ir nuėjo direktoriui skųstis:
- Direktoriau, Čiukčia nedurnas.
- Ką? Gal ir nedurnas... O ką?
- Čiukčia nedurnas, o jį vadina durnium. Kasdien vadina.
- Kas vadina?
- Petraitis vadina. Sako: "Čiukcia durnas".
- Gerai, pakalbėsiu su Petraičiu.
Įsikviečia direktorius Petraitį ir sako:
- Buvo čiukčia atėjęs, skundėsi, kad tu jį nuolat durniumi vadini.
- Bet jis ir yra durnius. Nežinau, kaip kiti, bet šitas tai durnius. Galiu pademonstruoti.
- Gerai, pademonstruok.
Petraitis pakviečia čiukčią, duoda jam savo namų raktus ir taria:
- Nubėk pas mane namo, pažiūrėk, ar aš ten esu.
Čiukčia nubėga. Petraitis taria:
- Na, matote? Sakiau, kad durnius?
- Na jooo... Galėjo juk paskambinti...

Kartą gyveno Petriukas. Jam buvo 21 metas. Vieną dieną jis nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Pamatė labai gražią lovą. Nusipirko ir klausia pardavėjo:
-Pone, o kaip vadinasi šitas daiktas? - Pardavėjas nusprendė pajuokauti ir sako:
-Kokį pirmą žodį sugalvosite, taip jis ir vadinsis. Petriukas sugalvojo žodį kekšė. Išėjo iš parduotuvės patenkintas ir sataiga kitos parduotuvės vitrinoje pamatė labai gražias užuolaidas. Įbėgo, nusipirko ir klausia:
-Kaip vadinasi šitas daiktas?- Pardavėjas vėl nusprendė pajuokauti, o Petriukas sugalvojo žodį triusikai. Išėjęs jis pamatė labai gražų automobilį. Nusipirko ir jį pavadino pimpalu. Na, kitą dieną susitinka Petriukas draugą, o tas jo klausia:
-Na, tai kaip šįryt sekėsi?- Petriukas atsako;
-Geriau neklausk - išlipu iš kekšės, pasižiūriu pro triusikus - pimpalo nėra!

Degalinėje kabo toks skelbimas:
Kas prisipils pilną baką benzino, galės dalyvauti loterijoje. Prizas- nemokamas seksas.
Atvažiuoja du vyriškiai, prisipila pilną baką ir ateina susimokėti, o tuo pačiu klausia žaidimo taisyklių. Šeimininkas aiškina, kad jos labai paprastos- jis sugalvoja skaičių nuo 1 iki 10 ir kas atspėja, tas laimi. Klientas
- Septyni. Šeimininkas
- Ne. Aš sugalvojau skaičių DU. Pamėginkite kitą kartą...
Po savaitės. Klientas:
-Trys Šeimininkas:
- Apmaudu, bet neatspėjot. Aš buvau sugalvojęs penkis. Na gal kitąsyk sėkmė jus lydės....
Vyrai išvažiuoja iš degalinės, o vienas ir sako:
-Kažkokia įtartina loterija. Gal jis paprasčiausias
sukčius? Kitas ugningai atrėžia:
- Na ką tu. Viskas sąžininga: praeitą savaitę mano žmona dusyk išlošė...

Mažoji Sara klausia tėvo:
- Tėt, o Viešpats Dievas leistų man nusiųsti Valentino dienos atviruką kito tikėjimo žmogui?
- Manau, taip, - atsako tėvas. - O kam tu norėtum nusiųsti atviruką?
- Osamai Bin Ladenui.
- Bin Ladenui??? - sušunka šokiruotas tėvas. - bet kodėl?
- Na, - sako mažoji Sara, - įsivaizduok gauna Bin Ladenas meilės laiškutį nuo mažos žydų mergaitės. Jis pradės manyti, kad ne visi pasaulyje tokie blogi ir ims labaiu mylėti pasaulį. O kai gaus dar kelis atvirukus, jis supras, kad pasaulis nuostabus ir nustos galų gale slapstytis, viešai pripažins savo klaidas.
- Sara, - sako giliai sujaudintas tėvas, - tai nuostabiausia, ką aš kada nors girdėjau...
- Aš žinau, tėti, - užsisvajojusi sako Sara. - O tada, kai jis nustos slapstytis po visokias ten olas, tada mūsų jūrų pėstininkai ir nušaus jį na@uj!!!

Nuėjo Petka su Čiapajevu į spektaklį "Aladino lempa". Per pertauką nuėjo į barą, prisivalgė, prisigėrė. Per antrą dalį Petka šikt užsinorėjo..
Čiapajevas:
- Pakentėk, į spektaklį atėjai, o ne į tualetą.
Palaukė Petka kiek laiko, mato, kad neišlaikys ir bėga tualeto ieškot. Išbėga į koridorių, žvilgt į vieną kambariuką - žmonės persirenginėja. Žvilgt į kitą - ten tas pats. Staiga pajuto, kad jau neišlaikys, įšoko per pirmas pasitaikiusias duris ir prišiko į kažkokį vazoną. Grįžta Petka atgal į savo ložę, o visa salė žvengia, raitosi ant grindų. Čiapajevas pro ašaras, žvengdamas sako Petkai:
- Na, Petka, na tu duodi. Kai tu nuogu užpakaliu į sceną išėjai, niekas nesijuokė. Kai tu į Aladino lempą kakojai - niekas nesijuokė, bet kai iš Aladino lempos išlindo aktorius ir pasakė "Dėjau aš ant tokio scenarijaus", čia jau niekas neišlaikė...

Traukinio restoranas. Sėdi vyras su žmona, šnekasi apie savo laimingą vestuvinį gyvenimą, tik bėda: vyras nevaisingas. Vyras sako žmonai:
-Va, žiūrėk, prie baro stovi vaikinas, reikia paprašyti gal jis galėtų būti mūsų vaiko tėvas.
-Aha, simpatiškas vaikinas, tik kaip jo paprašyti?
-Aš viską suorganizuosiu, pasitikėk manim. Tik nesakom, kad mes vyras ir žmona.
Vyras prieina prie vaikino, pasišneka, susidraugauja. Po kiek laiko sako:
-Va, matai tą gražią moteriškę prie stalo? Man atrodo tu jai patinki, susipažinkite.
Na ką, vaikinas pabando: priena, pasišneka su ja, nueina į kupė.
Po kiek laiko vyras su vaikinu susitinka bare.
-Na kaip sekėsi? Ar patvarkei ją?
-O, jo, pasaka! Pasitratinom kaip žvėrys! Padariau ją vieną kartą, antrą, trečią, būčiau varęs ir varęs, bet bl**, kandonai baigėsi!!!

Kalbasi dvi karvės Lietuvoje: - Klausyk bėgam per sieną į užsienį, ten už pieną daugiau moka, žolė žalesnė, žodžiu mums ten perspektyvos. - Bėgam, bet aš kelio nežinau. - Davai paklausiam bobiko iš mūsų kaimo, jis kelią tikrai turi žinoti, nes pas kales i užsienį per sieną tikrai laksto. Susiranda bobiką, papasakoja savo planus ir pasiūlo bobikui kartu per sieną į užsienį bėgti. O bobikas ir sako: - Jūs gal vienos bėkit aš jums papasakosiu kelią (per mišką, per upelį, grioviais, per pieva ir jūs užsienyje). O karvės sako: - Bobikai gal vis dėl to bėgam kartu, juk užsienyje vis tiek perspektyvos, ką čia Lietuvoj. O bobikas sako: - Klystat mergaitės aš neseniai sužinojau, kad man Lietuvoje greitai atsiras perspektyvos. Vakar netyčia išgirdau savo šeimininkų pokalbį, tai šeimininkas sako šeimininkei: jeigu dar kartą padidins mokesčius, tai galėsim šuniui b*%i čiulpt!

Nusipirko zuikis nauja Nokia. Pagalvojo padurnavos, paskambinės. Ir skambina vilkui :
- da?
-P*zda! - sušunka zuikis ir meta ragelį.
Vilkas labai išsigando, ir jam teko gerti raminamuosius.
kitą dieną :
- Da?
-P*zda! - sušunka zuikis ir meta ragelį.
Vilkas labai persigando, ir paprašė meškos pagalbos:
- Meškute, gudrioji, padėk man turiu bėdą.
- Na ir kokią gi?
- Man kekvieną dieną skambina kažkoks ligonis. Aš pakeliu ragelį sakau "Da" ir tas kaip nenormalus pradeda rėkt i ragelį "P*zda!". Bijau, kad nekiltų grėsmė mano gyvybei.
Meška ir sako :
- Tai kai pakelsi ragelį sakyk "Alio".
Vilkas džiaugėsi ir kitą dieną jau laukė skambučio. Žiūri vėl skambina. Vilkas išsišiepęs pakelia ragelį :
- Alio?
-Eta volk?
- Da.
_P*zda

Gavo vilkas ir zuikis šaukimus į karo prievolės centrą. Nuėjo drauge. Pirmas į komisijos kabinetą užėjo vilkas. Ten kariškis išsitraukia automatą ir klausia vilko:
- Ar žinai, kas čia?
- Ne...
- Hmm, o tanką esi matęs?
- Ne...
Kariškis susinervina, išsitraukia iš seifo plytą ir vėl klausia?
- Tai gal bent žinai, kas čia?
- Taip! Tai plyta!
- Puiku, nukreipsim į statybinį būrį.
Vilkas išeina iš kabineto labai patenkintas ir sako zuikiui:
- Daryk viską kaip ir aš, kartu tarnausim statybiniame būryje.
Zuikis užeina į kabinetą ir jau nuo slenkščio rėkia:
- Nieko nežinau, nieko nesu matęs!
Karininkas suglumo:
- Na, bet bent jau kažką vistiek žinai?
- Žinau, kad jūsų seife guli plyta!
Kariškis galutinai suglumęs:
- Mhm... į kontržvalgybą!

Raudonkepuraitė su raudonu dviratuku važiuoja per mišką pas senelę. Ją pasiveja vilkas, parverčia, sulaužo dviratį ir tuoj jau ės, bet čia iš krūmų išlenda būrys medžiotojų ir nutaikę į vilką savo šautuvus sako:
- Nu ką čia darai, greit suremontuoji dviratį.
Vilkas kažkur susiranda svarkę, suvirina dviratuką ir po kiek laiko raudonkepuraitė vėl važiuoja savo raudonu dviratuku per mišką. Kur buvęs kur nebuvęs ją vėl pasiveja vilkas, vėl parverčia, sulaužo dviratį ir pasiruošia ėsti. Tačiau čia kur buvę kur nebuvę prisistato tie patys medžiotojai ir vėl liepia vilkui remontuoti dviratį . Ir vėl raudonkepuraitė važiuoja per mišką su dviračiu ir vėl ją pasiveja vilkas, parverčia....
Galiausiai raudonkepuraitė pasiekia senelės namus. Įeina į vidų ir klausia senelės:
- Senele, senele, o kodėl tavo tokios raudonos akys?
- Nuo svarkės bl**!