Naujausi anekdotai

kalbasi du bičiuliai:
- ka darytum, jei dykumoj sutiktum nuodingą gyvatę?
- aš ją nušaučiau.
- o jei neturėtum šautuvo?
- aš ją nudurčiau.
- o jei neturėtum peilio?
- klausyk, kieno tu pusėje mano ar gyvates??

Važiuoja baikeris greitkeliu. Netikėtai jam prieš akis išnyra žvirblis, tėškiasi į šalmą ir atsijungęs krenta ant žemės. Pagailo baikeriui žvirbliuko, paėmė, parsivežė namo, paguldė į narvelį, įdėjo duonos, vandens ir paliko ilsėtis. Atsibunda kitą rytą žvirblis, žiūri: grotos, vanduo, duona...
- Ot velnias, turbūt baikerį užmušiau!!!

Eina blondine dykuma ir nesasi masinos dureles.Sutinka zmogu kuris klausia.
-Kodel nesies durele ?
Blondine:
-Jei bus karsta langa galesiu atsidaryt.

Pasikvecia Kunigas Zakristijona ir klausia!
-Kas is rusio vagia vyna?
Zakristijonas:
-Ka ka saket labai nesigirdi.
-Kas is rusio vagia vyna?
-nieko nesigirdi.
Kunigas vel:
-Kas is rusio vagia vyna?
-nieko nesigirdi. gal pasikeiciam vietom sako Zakristijonas.
Pasikeitia ir dabar Zakristijonas sako:
-Kas Miega Su Mano Zmona?
Kunigas:
-Ne nu rimtai cia nieko nesigirdi!

Ateina žmogus pas daktarą ir sako :
- Daktare, man kažkas šiknoj negerai..
- O kas ten gali būti gero?

Važiuoja anūkė mašina, o močiutė už vairo.
- Močiute, aš labai bijaau..
- Tai tu daryk kaip aš, vaikeli. Užsimerk!

Lipa du vyrai į labai labai aukštą kalną žiemą.
Vienas murma:
- Pa...pa...pa...
-Pasakysi kai užlipsim.
Užlipę.
- Na tai ką norėjai pasakyti?
- Pa...pa...palikome palapinę apačioje.
- Na tai lipam atgal pasiimti jos.
Kalno viduryje:
- Pa...pa...pa...
- Pasakysi kai nulipsim.
Nulipę.
- Na sakyk ką norėjai pasakyti.
- Pa...pa...pajuokavau.

Susitinka du draugai ir staiga vienas jų pastebi, kad kitas mikčioja, ko ankščiau niekada nebuvo. Na žodžiu paprašo jis paaiškint, kaip jis čia mikčiot pradėjo, o draugelis ir pasakoja:
- Nu mes su broliu anksti našlaičiais likom ir, kad iš bado nemirt, nusipirkom ožką, o kadangi nei vienas melžt nemokėjom, tai pasikeisdami tiesiai iš tešmens pieną čiulpdavom... Nu, žodžiu, bėgo metai, mes suaugom, ožka paseno, tai ir nutarėm ją parduot. Nuvedėm į turgų, visi vaikšto, niekas pirkt nenori. Pagaliau priėjo toks diedukas ir klausia:
- Tai už kiek berniukai tą ožį parduodat?!!!
Nu tai brolis vietoj krito, o aš mikčiot pradėjau...

Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. „Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta.“ Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: „Jokių bėdų. Štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją.“
Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. Šitai pastebėjęs, kunigas suriko „Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?“ ir palinksėjo poniai.
„Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. „Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją.“ Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.
Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: „Ir dėl ko mes čia esame?“ Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė „Dėl Dievo...“ „Taip, mano vaike, dėl Dievo...“
Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko „Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?“
Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: „Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!“
„Amen.“ Tarė žmonės.

Vytauto prospekto šaligatviu vienoje pusėje eina Lansbergis, O kitoje- bobulė.
Ji pažiūrėjo į Landsbergi ir į viršų iškėlė kumštį. Landsbergis irgi pamojavo kumščiu. O bobulė nepėščia buvo ir antra kumštį iškėlė. Landsbergis kaip labai inteligentiškas tautietis tik pasukiojo pirštu prie smilkinio ir nuėjo. Grįžta Landsbergis namo ir pasakoja Gražinai:
-Žinai,- sako,- sutinku bobulę, o ta man rodo: į snukį gausi. Aš jai: Pati gausi. Ji : Tu manęs nežinai, aš du kartus daugiau duosiu. Na ką galvoju, pasimaišė bobulytėi, ir nuėjau.
Grįžta bobulė ir pasakoja:
- Žinot, sutikau Landsbergi, rodau: Laikai valdžia. Tas man: Laikau. Aš jam: Laikyk stipriau. O jis: Tai kad proto neužtenka...