Ilgiausi anekdotai

Perskaitykit laiškelį mylimai merginai.

Mano brangioji, kaip visada by-
la meilėje neužbaigta. Dar nepajudintas lo-
bis stovi nesulaukdamas taves.
Iš rūpesčių nežinau ką galvoti ir ką bedaryti.
Aš labai norėčiau pamatyti tave nuo-
latos besišypsančią, linksmą kaip jūros ban-
ga, nors aš žinau, kad tu esi kur-
čia mano jausmams, bet bus ko-
va, ir aš esu įsitikinęs, kad aš tave iš rū-
sio išsivesiu į žydintį sodą ir tai pada-
rysiu be didelio vargo ir rūpesčių.

Perskaitei? Tai perskaityk dar kartą, praleisdamas kas antrą eilutę.

Ligoninę tikrina Sveikatos ministerijos komisija, vaikščioja po visus kabinetus, kalbina ligonius, visiems užduodami tie patys klausimai. Sutinka vieną ligonį.
-Kuo sergate?
-Hemorojus...
-Kaip gydo ?
-Tepa.
-Kuo tepa ?
-Jodu.
-Gal turite pretenzijų ?
-Neturiu...
..Dar vienas su hemorojumi, ir dar ir dar. Pagaliau sutinka vieną ligonį su perrištu kaklu. Apsidžiaugę klausia:
-Kuo sergate ?
-Angina
-Kaip gydo ?
-Tepa.
-Kuo tepa ?
-Jodu.
-Gal turite nusiskundimų ?
-Turiu prašymą: tegul man tepa pirmam.

Sugalvojo japonai mokslinį eksperimentą. Uždarė į tuščius kambarius rusą, prancūzą ir amerikietį, davė kiekvienam po 10 geležinių rutulių ir paliko vienai dienai. Kita dieną užeina pas amerikietį. Tas sudėjęs iš rutulių piramidę. Japonai užsirašo sau "Nacija linkusi į geometriją". Užeina pas prancūzą. Tas rutulius dėlioja, skaičiuoja kažką. Japonai vėl rašosi: "Nacija linkusi į matematiką". Užeina pas rusą. O pas jį tik penki su puse rutulio. Negana to, jis dar ir girtas. Japonai pasimetę:
- Sakykit, kas čia dabar? O kur kiti rutuliai?
- Ai, nežinau... Keturis kažkur pra*isau, o vienas sulūžo...

Sekmadienio popietė. Turtingo Anglijos lordo dvaras. Seras sėdi fotelyje, skaito laikraštį. Įeina tarnas.
- Sere, gal būtų galima įsipilti stiklinę vandens iš grafino?
Lordas, nepakeldamas akių nuo laikraščio:
- Žinoma, Džonai, prašom.
Tarnas įsipila ir išeina su stikline. Po kiek laiko grįžta:
- Sere, gal būtų galima įsipilti dar vieną stiklinę vandens?
- Žinoma, gali įsipilti.
Tarnas vėl įsipila ir išeina. Po kiek laiko vėl grįžta:
- Sere, gal būtų galima įsipilti dar vieną stiklinę vandens?
- Prašau. Tik Džonai, kam tau tiek vandens?
- Gaisras, sere.

Karalius sako:
-Kas isbus pilyje kurioje yra dvasia Melynoji akis tam atiduosiu dukters ranka.
Na anglas atsigulia i lova ir isgirsta kad kazkas barskina.
-Kas ten?
-Melynoji akis.
Is kart anglas pasislepia po lova.
Ateina ruso eile.
Na rusas atsigulia i lova ir isgirsta kad kazkas barskina.
-Kas ten?
-Menlynoji ais.
Is kart rusas pasislepia po lova.
Na lietuvis kaip visada isgeria truputi samanes ir eina gulti. Staiga isgirsta kad kazkas barskina.
-kas ten?
-Melynoji akis.
-Geriau pasitrauk nuo duru nes ir antra akis tokia pat bus :D

Yra trys vyro stadijos:

1 stadija:
Vyras grįšta iš darbo. O žmona laukia prie durų su šluota. Jis: tu susiruošiai skristi ar laiptinę šluosi.

2 stadija:
Vyras grįšta iš darbo velai vakare. Žmona lovoje apsimeta kad miega. Vyras prieina prie lovos ir atsineša kėde. Žmona neiškenčia ir sako: ko čia sėdi?Eik miegoti. Jis: kai busiu teatre noriu sėdėti pirmoje eilėje.

3 stadija:
Vyras grįšta ryte iš darbo. Visas moteriškais kvepalais kvepentis,lūpų dažais išterliotas. Žmona papusryčiavus supykusi atsukus jam nugara. Vyras priena kepštelį per ušpakaliuką sako: dabar tu!

Į autobuso stotelę visas suplukęs skuodžia vyriškis su dviem arbūzais po pažastimis. Autobusas pradeda važiuoti. Vyriškis net išraudęs lekia paskui, iškrenta arbūzas, sudūžta, žmogelis paknopstomis vistiek lekia paskui autobusą. Iškrenta antras arbūzas, sudūžta, bet vis tiek vyriškis skuodžia įkandin autobuso. Žmonės autobuse žvengia iki nukritimo iš to vyruko pastangų pasivyti autobusą. Vienas keleivis iškiša galvą pro langą ir rėkia tam bėgančiam:
- Eiii, nebesivyk, nes mes čia, autobuse, apsimyšim iš juoko!!!
Bebėgantis vyriškis atsako:
- Jūs apsišiksit, kai sužinosit, kad aš to autobuso VAIRUOTOJAS!!!

Perskaitykit laiškelį mylimai merginai.

Mano brangioji, kaip visada by-
la meilėje neužbaigta. Dar nepajudintas lo-
bis stovi nesulaukdamas taves.
Iš rūpesčių nežinau ką galvoti ir ką bedaryti.
Aš labai norėčiau pamatyti tave nuo-
latos besišypsančią, linksmą kaip jūros ban-
ga, nors aš žinau, kad tu esi kur-
čia mano jausmams, bet bus ko-
va, ir aš esu įsitikinęs, kad aš tave iš rū-
sio išsivesiu į žydintį sodą ir tai pada-
rysiu be didelio vargo ir rūpesčių.

Perskaitei? Tai perskaityk dar kartą, praleisdamas kas antrą eilutę.

Sunku būti pusiau rusu, pusiau vokiečiu. Va, pavyzdžiui: rusiška pusė reikalauja:
- Išgerti 200 gramų!
Išgeri. O vokiška pusė sako:
- Klaida! Tai buvo 208 gramai.
- Na, ką gi, – sako rusiška pusė, – teks išgerti iš naujo.
Išgeri. O vokiška pusė vėl rėkia:
- Klaida! Tai buvo 193 gramai.
Rusiška:
- Reikia pakartoti.
Vėl išgeri. O vokiška pusė vėl savo:
- Degtinė buvo prastos kokybės, ne pagal standartus.
Rusiška:
- Aj aj aj, kaip gaila! Reiškia, reikia naują butelį atidaryti…
Ką gi, reikia atidarinėti. Žodžiu, sunku...

Jei į spąstus pakliūna rusiškas vilkas, jis nusigraužia koją ir išsilaisvina.
Jei į spąstus pakliūna estiškas vilkas, jis mąsto, ką čia nusigraužti, kol spąstai surūdija ir jis išsilaisvina.
Jei į spąstus pakliūna čečėniškas vilkas, jis nusigraužia visas kojas ir išsilaisvina.
Jei į spąstus pakliūna lietuviškas vilkas, kaimiečiai pavagia spąstus, o vilką išlaisvina patys.
Jei į spastus pakliūna baltarusiškas vilkas, paaiškėja, kad spąstai tokie nekokybiški, jog vilko nesulaiko.
Jei į spąstus pakliūna kinietiškas vilkas, jis tiesiog ima daugintis, tad spąstai tampa neaktualūs.