Ilgiausi anekdotai

Skrenda blondine su sawo advokatu lektuwu.Adwokatas sako na pazaiskim zaidima.Blondien atsisako-pawargusi,nori miego.Adwokatas wel sako na pazaiskim zaidimas toks jei tu man neatskaysi i klausima tu man moki 5lt o jei ash neatsakysiu as tau mokesiu 5lt.
Blondine atsisako-nori miego.
Na gerai sako adwokatas padarykim taip jei tu man neatsakai i klausima moki 5lt o jei ash tau neatsakau moku 500lt.
Nu gerai sako blondine.Adwokatas klausia na tai su kokiais kamuoliais zalgiris zaidzia?Blondien is rankinuko traukia penkis litus.Blondien klausia Kas i menuli nuskrenda su trim kojom o grizta sju keturiom?Adwokatas ir draugam skambino ir internete ieskojo-nieko.Nu padawe 500 litu ir klausia blondines tai koks atsakymas?Blondine istrauke is rankinuko 5 lt ir padawe adwokatui.

Įeina į barą žmogėnas, nešinas stiklainiu. O stiklainyje - aštuonkojis. Žmogėnas prisėda prie baro ir sako:
- Siūlau lažybas: duosiu 100 litų tam, kas suras instrumentą, su kuriuo mano aštuonkojis nemokės groti! Bet jei pralošit, tai statot man išgert!
Baro lankytojai, aišku, išsyk susidomėjo, vienas iškart pasiūlė gitarą. Aštuonkojis paėmė ją savo čiuptuvais ir pradėjo groti, kaip koks Jimmy Hendrix. Tada kitas lankytojas ištraukė saksofoną. Aštuonkojis ėmė groti ne blogiau už Louis Armstrongą. Tada barmenas iš po baro ištrukė seną dūdmaišį. Aštuonkojis pagriebė jį čiuptuvais ir ėmė čiupinėti. Jo savininkas žiūrėjo, žiūrėjo į aštuonkojį, ir galų neišlaikė:
- Ką čia darai? Grok greičiau!
Aštuonkojis nustebo:
- Groti? Kaip groti? Aš ruošiuosi dulkintis !

Karalius pasikvietė, anglą, rusą ir lietuvį.Pažadėjo kalną aukso. Ir savo mylimiausia dukterį. Jei jie kuo ilgiau išbūtų statinėje pilnoje tarakonų, blusų...
Anglas be jokios baimės įlipo į statinę. Neiškentė nei 5 minučių, šaukdamas iššoko iš statinės. Ruso eilė visas drąsus savimi pasitikintis. Tasai pusvalandį ištvėrė ir taip pat iššoko iš statinės. Na ir pagaliau lietuvis, truputį susijaudinęs, bet ryškiai nesimatė jo baimės.
Pusvalandis. valanda, puse dienos, diena, savaitė, sau kaip tūnojo taip ir dabar.

Karalius išpūtė akis kai pamatė kad jo neliečia vabalai, sako...
- Nei rusui nepavyko , nei anglui nepavyko kaip tu tai padarei?
- Na, matot jūsų didenybe vieną tarakoną, blusą,ir vorą, po vieną iš jų užmušiau kiti į laidotuves išėjo... D

Kalbasi amerikietis, prancuzas ir rusas. Nu ir pradeda girtis kas turejo didziausia pachmielka gyvenime. Pradeda amerikietis:
- Vyrai, karta atsibundu 8 mertu jachtoj, tokia karsta pupyte sedi tik su silkine skara prisidengus, laukia manes, as jos taip noriu, bet tos pachmielas kad niekaip neisejo.
- Cia dar nieko, sako prancuzas, va as karta prabundu 16 metru jachtoj, mane visokiais aliejais teplioja dvi tokios karstos mergytes, tiesiog lipa, o as toks pachmielnas kad niekaip negalejau.
Cia rusas atreze:
- Shudas cia tos jusu istorijos. Va as karta, atsibundu griovy kazkokiam, visas purvinas, galva plysta i keturias dalis, klynas prasegtas, ant manes tupi varna, snapu kapoja man i kiausius, o mano burna tokia isdziuvus kad net "stis" negaliu pasakyt!

Eina du medziotojai misku ir pamato loki. Vienas prisitaike, tik pykst. Kliude loki, bet ta tik suzeide. Supyko meska ir pradejo vytis medziotojus. Tie bega bega, a meska neatsilieka. Staigiai vienas tik op i medi, a kitas toliau bega. Tas begdamas atsisuka paziuret ir mato kad nei draugo, nei lokio nebera. Galvoja pzdiec draugui, reik eit padet. Prieina, ziuri medi tupi draugas, o meska jau lipa jo link. Tas pagalvojo, kad reik drauga gelbet, nes meska sues drauga ir nebebus su kuo gert. Prisitaike, pykst i kairi meskos kiausi. Meska tik suriaumojo ir lipa toliau, tada tas pristaike, pyksta i desini meskos kiausi. Meska atsisuko suriaumojo, paziurejo, bet perpykus toliau lipa. Draugelis, kuris virsuj, ir rekia:
- Blet, Petrai, sauk i galva, is akiu matau kad ne pist lipa!!!

Ateina jaunoji žvaigždė pas prodiuserį:
- Aš - Marytė Pavardytė...
- Aga (tingiai apžiūrinėdamas savo nagus)
- Iš Pabradės.
- Aš matau...
- Noriu pas jus dainuoti (prieina prie fortepijono)
- Na, jums reiks permiegoti su mūsų režisieriumi...
- Aga (pradeda dainuoti...)
- (pakraupęs) Taaaip... ir su operatoriumi...
- (dainuoja)
- ir su garso režisieriumi...
- (dainuoja toliau)
- Ir su filmavimo grupe...
- (dainuoja)
- Ir su telekanalo savininku...
- (dainuoja)
- ... ir su milijonais tele žiūrovų, kad jie neperjunginėtų kanalo!!!!!
Sustabdo ją, tėviškai apkabina:
- Maryte, Jūs niekada nedainuosite!
- Bet kodėl???
- Jums tiesiog nebus tam laiko!

Tradicinis studentiškas bendrabutis: viename kambaryje - geriama, kitame - mylimasi. Ir staiga studentai (tie, kurie geria) išgirsta klaikų isterišką
merginos juoką, sklindantį iš kambario, kuriame mylimasi. Visi susidomi: kas gi ten vyksta?! Nusprendžia nueit, pasižiūrėt. Mandagiai pasibeldžia, praveria duris ir mato vaizdelį: guli mergina ant grindų ir isteriškai kvatodama raitosi. Studentai pribėga prie jos, pakelia ir ima klausinėti:
- Kas atsitiko? Kas čia yra?! Kas negerai?
Mergina juokdamasi atsistoja ir su juoko protrūkiais sako:
- Nu tokio durniaus.. Nu tokio asilo dar nesu mačius!
Studentai:
- Tai kas gi yra?
- Nagi taip: mes mylimės, o aš jo paklausiau "Ar jau baigei?", o jis man sako "Ne, aš dar ketvirtame kurse"...

Miršta Šv. Tėvas. Apstoja jį vyskupai ir kardinolai, ir klausia, koks būtų paskutinis Šv. Tėvo noras, - jie jį pasistengsią išpildyti.
- Atveskite man Fantomą, - paprašė Šv. Tėvas.
Išsisklaidė kunigai po visą pasaulį Fantomo ieškoti. Suradę ir pagavę atvedė.
- O dabar palikit mus vienus, - paprašė Šv. Tėvas. Tiems išėjus, jis kreipėsi į Fantomą:
- Gerbiamasis, man gyventi beliko tik kelios valandos, todėl norėčiau paprašyti nusiimti kaukę ir pasirodyti, kas tu esi iš tikrųjų.
Fantomas pagalvojo ir tarė:
- Gerai, Šv. Tėve, atskleisiu aš tau savo paslaptį, - ir nusiėmė kaukę.
Pamatęs tikrąjį veidą, Šv. Tėvas palingavo galva ir liūdnai nusišypsojo:
- Ech, Petka Petka, ir kas galejo pagalvoti, kur mudu nublokš likimas...

Išėjo kartą čiukčia ir rusas medžioti. Ėjo ėjo ir surado urvą. Didelį tokį... Čiukčia paėmė akmenį ir metė į vidų. Iš urvo pasigirdo urzgimas, ir po sekundės į lauką išlekė įniršęs lokys. Čiukčia iškarto puolė bėgti. Rusas puolė bėgti paskui čiukčia. O paskui juos abudu puolė bėgti įsiutęs lokys. Bėgo jie bėgo, pavargo jau kažkiek, ir staiga rusui šovė į galvą mintis:
"Taigi jis turi šautuvą !!! Jis gi gali lokį nušauti !!!"
Rusas griebė šautuvą, greit prisitaikė ir šovė į lokį. Lokys žuvo... Po pusės minutės prie ruso prieina čiukčia ir sako:
- Rusas medžiotojas - blogas medžiotojas.
Rusas:
- O kodėl, taigi juk lokį nušoviau???
Čiukčia:
- O tu pagalvojai, kaip mes jį 5 kilometrus iki namų turėsim tempti?

Eina leitenantas per kareivines. Mato - kareivis valgo arbūzą, o sėklytes gražiai išrenka ir deda ant popieriaus. Leitenantas labai nustemba ir klausia:
-Eilini, ką čia darai? Kodėl tas sėklytes renki?
-Renku pardavimui, tamsta! Jos labai intelektą didina, smegenims sveika! Pardavinėsiu po penkis litus!
-Hmmm... Tikrai? Gerai, parduok ir man vieną, reikia išbandyti...
Kareivėlis parduoda karininkui sėklytę, karininkas nueina į šalį, sukramto vieną arbūzo sėklą, kažką pamąsto ir grįžta atgal:
-Eilini! Betgi aš už tuos penkis litus galėjau visą arbūzą nusipirkti, su visa krūva sėklų!
-Tikrai taip tamsta, matote, jau sėklytė veikia!
-Hmmm... Na taip... Hmmm... Žinai ką, parduok man dar kokias dešimt sėklyčių...