Geriausi anekdotai

Dvi karvės skerdykloje:
- Tu čia pirmą kartą?..
- Ne bl**, antrą!.. [...]

Eina pajūriu šeima. Prie jų priplaukia auksinė žuvelė ir sako:
- Šiandien man gera nuotaika, todėl išpildysiu 3 jūsų norus.
Berniukas šaukia:
- Ežiuko noriu!
Tėvas šaukia:
- Subinėn tą ežiuką!!
Motina šaukia:
- Ištrauk! Ištrauk! Ištrauk!

Žaidė kartą vyrukas su žmona golfą (toks žaidimas kai su lazda kamuoliukus mušinėji) Taigi laukas nebuvo gan didelis, aplink daug prabangių namų kur Naujieji rusai gyvena. Ir vat skėlė kartą žmona kamuoliuką taip, kad jis įlėkė į vieno namo teritorija ir sudaužė langą. Porelė peršikus eina atsiprašinėti. Pabeldžia į duris, jas atidaro vyresnis žmogelis. Pora sako:
- Oi atsiprašom, išdaužėm langą, netyčia, gal susitarsim - nuostolius atlyginsim.
Seniokas:
- Oi, jūs žinot, jūs ne tik langą išdaužėte, bet sudaužėt ir senovinę vazą. O ta vaza buvo stebuklinga, joje gyvenau aš, džinas. Užtai, kad mane išlaisvinote, galiu išpildyti 2 norus, po 1 kiekvienam, bet ir aš tuomet norėčiau ko nors paprašyt. Sakykit ko norit. Vyras:
- Noriu po 1 mln baksų kiekviename pasaulio banke.
Džinas:
- OK, jau padaryta.
Žmona:
- Noriu kiekvienoje šalyje turėti po vilą.
Džinas:
- Jau turi. O dabar mano noras. Visgi 3 tūkstančius metų ten pralindėjau, tad labai norėčiau permiegoti su tavo žmona, - sako vyrui. Vyras, vos sulaikydamas šypsni ir galvodamas apie milijonus, palinksi galvą. Žodžiu džinas nusiveda tą moteriškę į viršų, patvarko kaip reikalas.
Guli abudu, rūko. Džinas ir klausia:
- Klausyk, o kiek tavo vyrui metų?
- Trisdešimt
- Keista, suaugęs vyras, o džinais vis dar tiki....

M: - Vakar Jonukas man pirmą kartą į lupytes pabučiavo.
O: - Na ir?
M: - Aš iš to malonumo taip keliukus suspaudžiau, kad net Jonuko akinukai sulūžo.

Mokytoja liepė nupiešti karvę, besiganančia pievoje. Petriukas atneša tuščią popieriaus lapą. Mokytoja klausia:
-O kur žolė?
-Ją suėdė karvė.
-O kur tada karvė?
-O ką ji ten veiks, kur nėra žolės?

Skambutis į gelbėjimo tarnybą:
- Sveiki, aš medžiotojas, važiavau už miesto partrenkiau asilą... Ką man dabar daryti?
- Asilas stipriai nukentėjo?
- Jis nekruta, ant kelio kraujo klanas...
- Jūs sakėte, kad Jūs medžiotojas?
- Taip...
- Ar ginklas su Jumis?
- Taip, pasiėmęs...
- Nušaukite tada jį, kad nesikankintų!
Po kelių minučių vėl skambutis.
- Alio, tai vėl aš...
- Jūs nušovėte tą asilą?
- Ne - jis klūpi ant kelių, verkia ir siūlo man 300 eurų...

Ateina Petriukas į mokyklą. Mokytoja ir klausia:
– Petriuk, kelintais metais vyko karas?
– Nežinau, – atsako Petriukas.
– Kas po karo buvo? – toliau kamantinėja mokytoja.
– Nežinau.
– O ar Mėnulyje auga gėlės?
– Nežinau.
– Na, tai eik ir sužinok.
Parėjo Petriukas namo, sužinojo ir grįžo į mokyklą.
Mokytoja klausia:
– Kiek tau metų?
– 1941.
– Kas tavo galvoje dedasi?
– Griuvėsiai ir duobės.
– Ar tu kvailas?
– Mokslininkai to dar neištyrė.

Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. „Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta.“ Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: „Jokių bėdų. Štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją.“
Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. Šitai pastebėjęs, kunigas suriko „Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?“ ir palinksėjo poniai.
„Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. „Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją.“ Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.
Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: „Ir dėl ko mes čia esame?“ Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė „Dėl Dievo...“ „Taip, mano vaike, dėl Dievo...“
Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko „Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?“
Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: „Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!“
„Amen.“ Tarė žmonės.

Eina kunigas mišku, žiūri - šūdas:
- O, šūdas!
- O, bliamba, pasakiau šūdas!
- Velnias, pasakiau bliamba!
- Blet, pasakiau velnias!
- Nu ir nachui, vis tiek nenorėjau kunigu būti!

Atbėga Petriukas pas mamą ir rėkia:
-Mama, tėvelis palėpėj pasikorė!
Mama greit nubėga. Pamčiusi,kad nieko nėra jau ruošiasi rėkt ant jo, o jis prabyla:
-Su balandžio pirmąją! Jis rusy kabo.