Geriausi anekdotai

Neša du darbininkai sunkią spintą į penkioliktą
aukštą.Staiga vienas sako:
-Tu pabūk čia,aš nubėgsiu,pažiūrėsiu,kiek dar aukštų liko.
Nubėga.Grįžta nusiminęs.
-Ko toks nuliūdęs?-klausia draugas.
-Turiu gerą ir blogą žinią.Kurią sakyti pirma?
-Sakyk gerą.
-Liko du aukštai.
-O bloga?
-Mes sumaišėm laiptines!!!

Policininkas Vilniškis sustabdo dvi blondines, važiuojančias mieste 100 km/h
greičiu:
- Jūs dukart viršijote greitį, čia leidžiama važiuoti tik 50 km/h.
- Bet mes juk dvi? ..

Sedi dvi plytos ant stogo ir kalbas:
- o davai kam nors ant galvos?
- davai
- va zek vienas eina
- durne sitas su salmu!
- Px ziurek! Ei petrai! BOOM!

Amerikiečių ekskursija apžiūri Rusiją. Vėliau padaro išvadą:
Šakės! Tie Rusai tokia matematiška tauta.ant kiekvienos tvoros yra parašyta x(iks),y(ygrek) ir dar kažkoks vienas kintamasis.

Daktaras ramina pacientą prieš operaciją:
-Nebijokit,tai mano 16-oji operacija, tai galų gale turėtų pavykti.

Dawe karalius pinigu rusui anglui ir lietuwiui.Karalius sako:
-Nusipirkite po gera ginkla.
Lietuvis nusipirko pistoleta anglas automata.Pareina pas karaliu.Karalius sako:susikiskite juos i uzpakali.
lietuvis kisa ir ikiso anglas kiso kiso ir ikiso ziuri rusas su tanku parwaziuoja.;];];];DDDDD

petriukas gryzta is mokyklos :
mama sako :as nusipirkau malavimo aparata
kiek sendien gavai petriuk? klausia mama.
-10.sako petriukas.
aparatas: PYP PYP
-na gerai 5.
mama sako : o as mokaus tik desimtukais.
Aparatas: PYP PYP
- na gerai buvo ir astuntiku
ateina i kambary tetis :O kai as mokaus.
Aparatas: PYP PYP PYP PYP PYP

Važiuoja naujasis rusas su 600-ju mersedesu siauru miško takeliu. Jam iš priekio atvažiuoja kitas naujasis rusas su tokiu pat 600-ju mersedesu. Sustojo jie vienas prieš kitą, keliukas siauras, prasilenkt nėra kur.
Vienas langelį nuleido, kitas irgi. Pirmasis išlindo ir sako:
- Tu, šitą, atgal pavaryk!
Antrasis išlindo ir atsako:
- Tu pats, šitą, atgal pavaryk.
Pirmasis:
- Ne, nu negi nematai, kad pas mane 600-sis mersas?
Antrasis:
- Pas mane irgi 600-asis mersas.
Pirmasis:
- Tu, šitą, kalianas, baik. Pas mane visi langai elektriniai, visur automatika.
Antrasis:
- Tu, šitą, kalianas irgi baik. Pas mane irgi visur automatika.
Pirmasis:
- Tu, šitą, kalianas, žinai, kad mano kostiumas iš Versači?
Antrasis:
- Tu, kalianas, žinai, kad ir mano kostiumas iš Versači?
Pirmasis:
- Tu, šitą, pažiūrėk, pas mane laikrodis - roleksas.
Antrasis:
- Tu, šitą, pažiūrėk, ir pas mane - roleksas.
Pirmasis:
- A už tai aš sveriu 120, ponial?
Antrasis:
- Aš irgi lygiai 120.
Na ir stovi abudu. Nė vienas iš kelio nesitraukia. Staiga pirmasis įjungia atbulinę pavarą, pavažiuoja atgal ir praleidžia antrąjį. Tas pravažiuodamas, kai langai susigretino, klausia:
- Klausyk, kalianas, o ko tu pasitraukei? Taigi sveriam vienodai, kostiumai irgi vienodi...
Pirmasis:
- Ne... Tu daugiau sveri negu aš.
Antrasis:
- Taigi sakei kad po 120?
Pirmasis:
- Ne. Tu daugiau, nes aš ant tavęs dėjau...

Dabartinis Lietuvos seimas, tai dviejų kino žanru mišinys: siaubo ir komedijos...

Sėdi dviese - paniurę, su skaudančiom galvom.
- O paskui kur mes ėjome?
- Namo.
- Na, grįžome namo...
- Ne iš karto. Iš pradžių užsukome į baldų parduotuvę.
- Taip?.. O ko? Ar aš norėjau ką nors nusipirkti... ar?
- Ką ten pirkti! Jūs norėjote nusirengti ir viską sukabinti jų spinton.
- Na?
- O jie neleido.
- Na?
- Na, ten jūsų dantis liko.
- Taip?.. (Čiupinėja.) Žiūrėk tu man! O rankove kur?
- Muziejuje.
- Ką?
- Pas juos stovėjo lova, dar carinė, ko gero. Jūs mėginote ją pasikloti.
- O kodėl visa tai mėlyna?
- Jie protokola norėjo surašyti, o jūs neleidote.
- Na, ir kas?
- Na, ir visą jų rašalą išgėrėte.
- Aha... Na, ačiū, aiškėja. (Išsitraukia iš kišenės lempučių ir balionų girliandą.) Tikriausia dar ant eglutės užlėkiau?
- Kad ne... Nūnai vasara.
- Taip?.. O čia dar raidės kažkokios... Jaučiu, spaudžia. (Ištraukia raides "GASTRO".)
- Tikriausiai reklama... Su kažkuo susiginčijote, kad jūs alpinistas.
- Koks aš alpinistas!
- Argi supaisysi? Jūs vokiškai kalbėjote.
- Vokiškai?.. Ir vokiečiai mane suprato?
- Tikriausiai... Jie irgi rusai, be to, išgėrę.
- Taip?.. O tu kas toks?
- Šiaip... Vytia.
- Vytia?.. O ką, gal mes su tavim vienoje mokykloje mokėmės?
- Ne...
- Gal drauge dirbome?
- Ne... Mes tik vakar susipažinome.
- A... Tu Kostia?
- Ne, Vytia.
- Na, gerai... Pasilinksminome, metas į darbą.
- Nereikia. Jūs metėte darbą.
- Kada?
- Vakar. Jūs užėjote pas direktorių į namus...
- Ir tu ėjai?
- Na, taip... Aš gi jums pinigų paskolinau.
- Daug?
- Keturiasdešimt rublių. Jūs juos savo draugams atidavėte.
- Kokiems draugams? Tu juos atsimeni?
- Ne... Stotyje... Jie rengėsi išvažiuoti.
- O aš - ką, juos išlydėjau?
- Aš maniau, kad jie jus išlydi. Pirma jūs įsėdote į vagoną - jie jus išbučiavo, paskui jie įsėdo - jūs visus bučiavote...
- O traukinys - kur išvažiavo?
- Taigi greitai išvažiavo...
- Na, gerai... Pabandysiu namo. (Keliasi, ištraukia raides "NOMAS".)
- Ką jums namie veikti? Žmonai pasakėte, kad išeinate pas Ziną.
- Pas kokią dar Ziną?
- Nežinau. O jūsų daiktus pernešti padėjau aš drauge su milicininku.
- Su milicininku?
- Na, kuriam jūs lopšį nuplėšėte...
- Su vaiku buvo?
- Su motociklu.
- Na, gerai, aš vis dėlto eisiu... Aš pieno turėjau nupirkti.
- Kaipgi jūs eisite?
- Ačiū, kad priglaudei. Kiek aš galiu pas tave sėdėti?!
- Pirma, jūs visai ne pas mane sėdite, o antra - kiek duos, tiek ir sėdėsite. Tai jau nebe nuo mūsų priklauso!