Geriausi anekdotai

Eina ežiukas per mišką, žiūri zuikis sėdi su morkom ausyse. Ežiukas jam ir sako:
- Žvairy, pas tave ausyse morkos.
Zuikis:
- Ką sakai?
- Sakau morkos pas tave ausyse, žvairy!
- Tu ką, garsiau kalbėti negali, juk matai - pas mane ausyse morkos!

Šiais metais "Auksinių svogūnų" apdovanojimų ceremonija skirsis nuo ankstesnių metų: Už kiekvieno žiūrovo stovės po specialiai tam pasamdytas žmogus. Kai reikės juoktis, jie kutens žiūrovus.

Tėvas atėjo pasiimt vaiko iš darželio:
- Kuris jūsų vaikas?
- Nesvarbu, vis tiek rytoj atvesiu...

Mokytoja pamokoje:
- Vaikai, kas yra daiktas?
Onutė:
- Na pavyzdžiui kuprinė tai yra daiktas, liniuotė irgi...
Petriukas iš galinio suolo:
- Ką jūs suprantat, va butelis alaus ant pagirių - va čia tai daiktas...

Blondinė gražiu nauju “mersu” važiuoja per raudoną šviesą ir žinoma, į jos mašiną įsirėžia “zapukas”. Blondinė išlipa iš savo mašinos ir, išsproginusi akis, taškydamasi seilėmis bei kitaip rodydama įniršį, eina prie “zapuko”. O iš “zapuko” išlipa senyvas dėdulė, kuris, blondinei dar nieko nespėjus pasakyti, liūdnai klausia:
- Panele, o jūs bent vairavimo egzamine esate buvusi?
- Taip, – užrėkia blondinė, – ir skirtingai nuo tavęs, daugybę kartų, ožy!!!

Viena šeima niekaip negalėjo susilaukti vaikų, todėl nutarė pasinaudoti vyro, teikiančio apvaisinimo paslaugas, pagalba. Tą dieną, kai turėjo ateiti apvaisintojas, ponas Fosteris tarė savo žmonai:
- Aš išeinu. Tuojau turėtų ateiti tas vyras.
Po pusvalandžio visai atsitiktinai į duris paskambino fotografas, darantis vaikų nuotraukas. Jis, eidamas pro šalį, nutarė ir čia
pasiūlyti savo paslaugas:
- Labas rytas, ponia! Jūs manęs nepažįstate, bet aš čia atėjau...
- O, tik nereikia aiškintis, aš jūsų jau seniai laukiu, -- tarė ponia Foster, įleisdama svečią.
-Tikrai? -- Nustebo fotografas. -- Labai puiku! Mano darbo sritis-vaikai.
- Tai ir yra, ko aš ir mano vyras tikėjomės. Prašom sėstis, tai kur mes pradėsim? -- paklausė sumišusi ponia Foster.
-Viską palikite man. Paprastai aš darau du kartus vonioje, vieną antsofos ir, ko gero, porą kartų lovoje. Kartais svetainės grindys tam irgi puikiai tinka, čia galima gerai išsiplėsti.
-Vonia ir svetainės grindys?! Nenuostabu, kad mums su Hariu nepasisekė.
-Matot, ponia, niekas iš mūsų negali garantuoti geros kokybės kiekvieną kartą. Bet jei mes pabandysime keletą skirtingų pozų, ir iš šešių ar septynių kampų, neabejoju, kad rezultatais
jūs būsite patenkinta.
-Aš tikiuosi, kad mes greitai visa tai
atliksime? -sušnibždėjo ponia Foster.
-Mano darbas, ponia, reikalauja laiko. Žinoma, galėčiau spustelt ir viską atlikti per 5 min, bet jūs nusiviltumėte.
-Argi to nežinau! -- sušuko ponia Foster.
Fotografas atsidarė lagaminėlį ir išsitraukė aplanką su vaikų nuotraukom..
-Šita daryta ant autobuso stogo Londono centre.
-O Dieve! – sušuko Foster, šluostydamasi prakaitą.
-O va šie dvyniai kažkaip atsitiktinai pavyko, nes su jų motina buvo sunku dirbti. Ji nuolat klykė ir rėkė, sunkiai galėjau susikoncentruoti.
-Ak štai
kaip. – tarė Foster.
-Taigi ponia, jei jūs pasiruošusi, išsitrauksiu trikojį ir
galėsim pradėti.
-Trikojį? – išsigando Foster.
-O taip, aš naudoju trikojį pasidėti savo Canon'ui. Jis per didelis nulaikyti, kai pradedu savo darbą. Ponia, ponia!
O Dieve, ji nualpo!

Algirdas ir Jonas broliai. Antrasis pasaulinis karas. Algirda ir Jona vyjasi Vokiečiai. Jie pribėga upę. Jonas:
- Kai tik pasirodys Vokiečiai iškart neriam po vandeniu.
Pasirodė Vokiečiai, Jonas paniro po vandeniu, o Algirdas sumąstė įsilipti į medį, kad jam po vandeniu nereikėtu dusti.
Prabėgo Vokiečiai, algirdas išlipo iš medžio:
- Jonai! Jonai! Jonai! O dieve jis paskendo!
Po kažkiek tai metų Algirdas susikūrė šeimą. Truputi vėliaiu susilaukė vaikų ir 20m. po to atsitikimo Algirdas atsivedė juos prie ežero kur nuskendo jo brolis ir viską išsamiai papasakojo....
Staiga iš vandens išnyra Jonas:
- Ar Vokiečiai jau prabėgo?

Du draugeliai kalbasi:
- Įsivaizduoji, mano namuose pelė iš katino tyčiojasi!
- O tai čia kaip?
- Praeitą naktį sūrį spąstuose valerijonu ištepė...

Vyrukas iškrito už borto ir ryklys nukando jam „daiktą". Netverdamas skausmu, šiaip ne taip įsirioglino atgal į laivelį. Jaučia, kažkas užantyje spurda. Ištraukia, o ten auksinė žuvelė, kuri ir sako:
- Išpildysiu vieną tavo norą, jei paleisi.
- Padaryk, kad mano „daiktas" būtų metro ilgio ir ne koks kūdas, o storas storas!
- Išpildyta!
Vyrukas:
- O kas ten išplaukė?
Žuvelė:
- Ryklys. Paspringo tavo „daiktu".

Blondinė sekretorė skundžiasi kompiuterių meistrui:
- Aš įvedu slaptažodį, bet kompiuteris manęs nesupranta!
- O kokį slaptažodį renkate?
- Penkias žvaigždutes.