Anekdotas ID 3564

Katino Broniaus (vardas pakeistas) pabėgimo dienoraštis. 1 diena. Viskas. Apsisprendžiau. Vakar mačiau lauką. Kates. Reikia sprukt. 5 diena. Įsidrąsinau išbėgt į lauką kai šeimininkai paliko duris truputį praviras. Rado mane apstulbusį po stalu du metrai nuo laiptų. Tikėkimės toliau bus geriau. 7 diena. Buvau nubėgęs nuo durų iki gyvatvorės, o tai jau bus koks 15 metrų, bet vėl pagavo. 10 diena. Tris paskutines naktis girdėjau kaip mane šaukė katės. Planavau sprukt naktį, bet miegas stipresnis. 15 diena. Po šešias valandas per dieną prabudžiu prie laukujų durų, gal kas atidarys ir spėsiu pasprukt. 16 diena. Vakarykštė taktika beveik pasiteisino, bet kai pavyko prasmukt, mano šeimininkė pasirodo labai susinervino ir mestelėjo mane nuo laukųjų durų iki dujinės viryklės. Gerai, kad snukis ir taip plokščias. 18 diena. Sugalvojau ištrūkęs į lauką pakeist kryptį – neskuost iš karto į gatvę, o mėtyt pėdas. Pavyko išsmukt, nėriau į kairę, apibėgau pastatą ir tik kai man prieš nosį atsirado voljeras, prisiminiau, kad jie dar turi aviganį. Nesigiriu, bet manau bėgdamas namo sumušiau kokį nors rekordą. 23 diena. Dėl mano nuolatinio tykojimo, pasigirdo kalbos apie kastravimą. Už tai, prikakojau koridoriuje, prie pat dėžutės. Turėkitės. 25 diena. Girdėjau, šeimininkės broliui padovanojo orinį šautuvą. Nemanau, kad jis taiklus. Pamatysim ką jis sugeba kai pradės rinktis svetimi klaidžiojantys katinai. 28 diena. Jis taiklus. Trys patvirtinti pataikymai. Drąsa nyksta. 29 diena. Jie rupūžės mane erzina, žaidžia su mano protu. Kol aš ant palangės ant jų keikiuos, jie iš lauko barbena į stiklą ir šypsosi. Šlykštynės. 30 diena. Visas mėnuo bandymų pabėgt, nei vieno sėkmingo. Palūžau. Morališkai ir dvasiškai. Ne taip čia ir blogai, ėst gaunu, miegu visą laiką... Gal jei nebandysiu bėgt, išsaugosiu vienintelį turtą. Kaip sakoma – be kiaušių gyventi galima, bet liūdna...