Anekdotas ID 333

Buvo tokia situacija: žiema, šalta, sniegutis krenta, rankos stingsta, žodžiu, blogiau jau nebebūna. Apsnigtas plentas ir šalikelėje, pasidėjus ant žemės apsnigtą krepšį tranzuoja mergina. Sustoja mersas. Automatiškai atsidaro langas. O viduj taip šilta, kad net garuoja. Mergina nedrąsiu balseliu: -Atsiprašau gal pavešit? Balsas iš vidaus: -O tu su manim permiegosi? Mergina: -Ne ką jūs. Negaliu. Pasigirsta automatinis lango užsidarymas ir mersas dingsta snieguotame kelyje. Nu ka darysi, reikia toliau tranzuoti. Ranka jau nebesilaiko, kūno jau nebesijaučia. Staiga kaip iš dangaus sustoja zaporožietis. Pasigirsta sunkiai atidaromo lango girgždesys, toliau matosi senio barzda. Mergina vėl nedrąsiai klausia : -Dėdule, prašau pavežti, galiu ir permiegoti?! Langas sunkiai užsidaro ir su garsu "****ų nevežioju" zaporožietis pradingsta tamsoje...